- velniūtis
- velniū́tis, -ė smob. (1) J žr. velniūkštis: 1. m. Tep juokias velniū́tis, tep juokias Dglš. ^ Nė velniū́tis uodega pasuka, ale nėr kas jau daro (sunku gyventi jaunai šeimai) Švnč. ^ Visas juodas kap velniū́tis OG112. Šlechtos kap velniū́čiai Dsn. 2. Ištraukė velniūtis Dglš. Tai ją vijosi velniai. Čia buvo velniūtė Ign. Anas guli i prijunko merga in jį, velniūtė TDrIV211(Tvr).
Dictionary of the Lithuanian Language.